Puspečis – tai kalbos kūrinio (dažniausiai eilėraščio) pusė eilutės, skirta intonacinei pauzei. Tai sintaksinis ir intonacinis lūžis eilutės viduryje, padalijantis ją į dvi pusę.
Pavyzdžiai:
1. “O ką aš čia veiksiu, // vienas šiame krašte?” (Maironis)
2. “Aš jaučiu, // kad širdį skauda.” (Nerija)
3. “Nusimink, saulala, // už uždangalo.” (Liaudies daina)
Trumpai: Puspečis – eilutės vidurio pauzė, skirianti ją į dvi dalis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.