pusiáutinas, -a.
1. sudarantis pusę, padalytas per pusę: Ant taip aukštais pamatais padirbo medžio bažnyčią, teip pasidarė bažnyčia, pusiautina mūro, pusiautina medžio.
pusiáutinai. Tą kraštą padaliję pusiáutinai. Bulbes prastas nupirkai: pusiáutinai skusdama išmečiau. Kad užkilsta kirmys, gerk cukrų su druska, sumeišęs pusiáutinai. Iš ryto pusiautinai lijo, pusiautinai snigo. Mažne pusiautinai numažėjo. Liemenys už karūną pusiautinai trumpesni. iš pusės: Susitarė su kaimynu pusiautinai vasarojų pjauti.
2. ne visas, dalį apimantis.
pusiáutinai. Matydamas ir apkrikštytūsius žemaičius pusiautinai tebesant stabmeldžiais, išsimanė vadinti pas savęs ant pietų didžiūnus, atvažiavusius šventą dieną į bažnyčią. Sumetė pusiautinai nuskustas bulves. Sėdi pusiáutinai. Nieko nereikia dirbti pusiautinai.
3. vidutiniškas: Niekados nebūk pusiautinu.
pusiáutinai. Jis tenai gyvena pusiautinai, t. y. ne bagotai ir ne biednai. Lašišos svėrė, pusiautinai rokuojant, vis po 16 svarų. Tiektai pusiautinai elgėsi alba pakęstinai laikėsi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.