pusiauapimtstiebis

"Pusiauapimtstiebis" yra gramatinis terminas, reiškiantis veiksmažodžio formą, kuri išreiškia veiksmą, prasidėjusį ar vykstantį praeityje, bet nebaigtą ar neįvykusį iki galo. Tai pusiauapimtistinis laikas, vartojamas dažniausiai lietuvių kalbos tarmėse ar senesniuose tekstuose, o šiuolaikinėje kalboje retas.

Pavyzdžiai:
1. "Jis būdavo atėjęs" – reiškia, kad veiksmas (atėjimas) prasidėdavo/pasikartodavo praeityje, bet nebuvo pastovus ar baigtas.
2. "Vaikas miegodavęs" – vaikas kartais miegodavo, bet ne visą laiką.
3. Tarmėse: "Dirbdavom laukus" – dirbdavome laukus (ne nuolatos, o periodiškai).

Trumpai: Tai praeities dažninis nebaigtinis veiksmas, nurodantis nutrūkstamą/pasikartojantį veiksmą praeityje. Šiuolaikinėje kalboje dažniau vartojami paprastesni variantai (pvz., "būdavo ateinęs").

Įrašas
Paaiškinimas	"Pusiauapimtstiebis" yra gramatinis terminas, reiškiantis veiksmažodžio formą, kuri išreiškia veiksmą, prasidėjusį ar vykstantį praeityje, bet nebaigtą ar neįvykusį iki galo. Tai pusiauapimtistinis laikas, vartojamas dažniausiai lietuvių kalbos tarmėse ar senesniuose tekstuose, o šiuolaikinėje kalboje retas. Pavyzdžiai: 1. "Jis būdavo atėjęs" – reiškia, kad veiksmas (atėjimas) prasidėdavo/pasikartodavo praeityje, bet nebuvo pastovus ar baigtas. 2. "Vaikas miegodavęs" – vaikas kartais miegodavo, bet ne visą laiką. 3. Tarmėse: "Dirbdavom laukus" – dirbdavome laukus (ne nuolatos, o periodiškai). Trumpai: Tai praeities dažninis nebaigtinis veiksmas, nurodantis nutrūkstamą/pasikartojantį veiksmą praeityje. Šiuolaikinėje kalboje dažniau vartojami paprastesni variantai (pvz., "būdavo ateinęs").
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.