Puplaiškytė – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškia mažą, negražią, apleistą ar netvarkingą trobelę, namelį, pastatėlį. Dažnai turi neigiamą arba šiek tiek pamėgdžiojamą atspalvį.
Pavyzdžiai:
1. Už miško stovi viena seną puplaiškę.
2. Perkūno trenksmu tą puplaiškę galėtų nuplėšt.
3. Gyveno kažkokioje puplaiškėje be langų ir durų.
Sinonimai: lūšnelė, trobelė, namelis (su neigiamu atspalviu).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.