„Pupiukė“ – tai mažybinė, švelniai šnekamoji lietuvių kalbos žodžio „pupa“ (ankštis) forma. Nurodo mažą pupą ar jauną, švelnų ankštį.
Pavyzdžiai:
1. Gamtoje: „Darželyje prinoko žalios pupiukės.“
2. Maistas: „Sriuboje buvo mažų pupiukių.“
3. Perkeltine prasme (apie mažus, apvalius daiktus): „Vaikas žaidė su spalvotomis pupiukėmis (pvz., karoliukais).“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.