pūkšt|yti, pūkšto, pūkštė šnek.
1. pūsčioti: Rankas pūkštyti (sušalusias). Ugnį pūkštyti (kad įsidegtų). Vėjo pūkštoma vieta.
2. prk. rūpestingai auginti, prižiūrėti. pūkštymas pūkš|ti, pūkštčia, pūkšttė
1. sunkiai alsuoti, šnopuoti,
šniokšti: Karvės kad priėdė, net pūkštčia.
2. šnek. sunkiai alsuojant, eiti ar ką nors dirbti.
3. šnek. šniokščiant, pūškuojant važiuoti: Traukinys pūkšttė laukais. pūkšttimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.