pūkšlỹs, -ė̃.
1. kas pūkščia, stena: Kad pasvalgė sveteliai didžiapilviai, kad prigėrė, – kap pūkšliai namo nupūkštė. Toks pūkšlỹs jis iš mažens jau buvo. Kol atvežė itokį pū̃kšlį (storulį), tai net murglinas arklys stojos. kas vis pukši, negaluoja: O kad ir pūkšlė̃, dar namus apeina.
2. kas nepatenkintas pukši, burbso: Pavirto jis į pūkšlį – nepatiko, matyt, kas. Pūkšlė̃ burba ir burba. Bėda su tuo pūkšliù: su juo nepasikalbėsi, nesugyvensi kaip su žmogum.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.