Puksis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis pūkelis, kuokštas, kekė (pvz., žolių, plaukų). Dažniausiai vartojamas kalbant apie tankiai susitelkusius, purų ar švelnų kažko krūvelę.
Pavyzdžiai:
- Gamtai: „Prie upelio augo tankūs žolių puksiai.“
- Plaukams: „Vėjas supurtė jos šviesių plaukų puksį.“
- Perkeltine prasme: „Rūkymas – tai problematikos puksis.“ (t. y. sudėtinga problema, susidedanti iš daugelio smulkių dalykų)
Trumpai: „Puksis“ – purus kuokštas, tanki kekė ar krūva kažko (dažniausiai augalų, plaukų), kartais vartojama ir abstrakčiai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.