Puikinybė – tai puikybės, išdidumo, pasipūtimo reiškinykas; elgesys ar požiūris, rodantis pernelyg didelį savęs įvertinimą.
Pavyzdžiai:
1. Kalboje:
„Tavo puikinybė neleidžia pripažinti klaidų.“
„Jis elgiasi su puikinybe, lyg būtų svarbiausias čia.“
2. Literatūroje / patarlėse:
„Puikinybė prieš prislėgimą, o išdidumas prieš žlugimą.“ (adaptuota iš Patarlių 16:18)
„Puikinybė užgožė jo nuopelnus.“
3. Kasdieniame kontekste:
– Atsisakyti pagalbos dėl puikinybės.
– Puikinybė trukdo mokytis iš kitų.
Trumpai: Tai neigiamas terminas, apibūdinantis išdidumą ir pasipūtimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.