pùduras (puduris).
1. grupė, krūva, plotas tankiau suaugusių medžių, krūmų, javų: Karklų pudurai – tokie kerai ant kluono išdygę, kaip iš vieno kelmo. To miško plynai nekirsim, bet išimsim (praretinsime) beržų pùdurus. Kaimo medžiai, suaugę pudurais, gražiai žaliuoja. Mūsų [miežiai] pusė bėdos: y [ra] pudurė̃lis gerų, y [ra] blogų. Apsiavusi naginėmis ir storomis vilnonėmis kojinėmis, kad gyvatė neįkirstų, šlemštė samanynus, sklaidė gailių ir vaivorų pudurėlius.
2. nedidelis debesis: Ka užeitų koks pudurė̃lis lytaus, praverstų burokam.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.