prūnijimas

Prūnijimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis šaltą, šaižų vėją, pūtimo veiksmą (dažniausiai apie šaltą, aštrų vėją).
Kilęs iš veiksmažodžio prūnoti („pūsti, pūstelti, dumti“).

Pavyzdžiai:
1. Grynas prūnijimas kiaurai pramušė šiltinę.
2. Pavasarį dar šaltas prūnijimas plėšė lapus nuo medžių.
3. Lauke prūnija – geriau pasilik namuose.

Sinonimai: šaltvėjis, pūtimas, vėjų kratymas.
Vartojamas daugiausia poetiniame arba regioniniame kontekste, literatūroje.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'prunijimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Prūnijimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis šaltą, šaižų vėją, pūtimo veiksmą (dažniausiai apie šaltą, aštrų vėją). Kilęs iš veiksmažodžio prūnoti („pūsti, pūstelti, dumti“). Pavyzdžiai: 1. Grynas prūnijimas kiaurai pramušė šiltinę. 2. Pavasarį dar šaltas prūnijimas plėšė lapus nuo medžių. 3. Lauke prūnija – geriau pasilik namuose. Sinonimai: šaltvėjis, pūtimas, vėjų kratymas. Vartojamas daugiausia poetiniame arba regioniniame kontekste, literatūroje.