prósvetimis, -ė.
1. visiškai svetimas: Jis man buvo prosvetimis. Svetimas prósvetimis butą gavo. Giminės ką ten [gaus],
ale svetimas prosvetimis pasilokamijo. Svetimas prósvetimis bėr muno mamos žentas.
2. truputį svetimas. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.