privartinis

Privartinis – tai kalbos dalis (dažniausiai prieveiksmis), kuris nurodo veiksmo eigą, būdą ar aplinkybę, bet neturi savarankiškos reikšmės ir vartojamas tik kartu su kitais žodžiais, dažniausiai veiksmažodžiais. Jis padeda tiksliau išreikšti veiksmą.

Pavyzdžiai:
- Eiti ėmus rankas (kaip? – susikibus)
- Žiūrėti žengus atgal (kaip? – atsistojus atgal)
- Kalėti atgulus ant žemės (kokioje padėtyje? – atsitiesus)

Svarbu: privartiniai žodžiai dažnai yra dalyviai, praradę dalyvio reikšmę ir tapę prieveiksmiu. Jie atsako į klausimus: kaip?, kokiu būdu?, kur?, kada?

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'privartinis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Privartinis – tai kalbos dalis (dažniausiai prieveiksmis), kuris nurodo veiksmo eigą, būdą ar aplinkybę, bet neturi savarankiškos reikšmės ir vartojamas tik kartu su kitais žodžiais, dažniausiai veiksmažodžiais. Jis padeda tiksliau išreikšti veiksmą. Pavyzdžiai: - Eiti ėmus rankas (kaip? – susikibus) - Žiūrėti žengus atgal (kaip? – atsistojus atgal) - Kalėti atgulus ant žemės (kokioje padėtyje? – atsitiesus) Svarbu: privartiniai žodžiai dažnai yra dalyviai, praradę dalyvio reikšmę ir tapę prieveiksmiu. Jie atsako į klausimus: kaip?, kokiu būdu?, kur?, kada?