priuiti

„Priuiti“ – tai senas lietuviškas žodis, reiškiantis priversti, privilioti, sukelti (dažniausiai kalbant apie nepageidaujamą veiksmą ar būseną). Vartotas darinys – „priuodinėti“ (nuolat kam nors primygtinai siūlyti, raginti).

Pavyzdžiai:
1. Jis priuitė mane prie to žingsnio. (Jis priverdė/man patarė imtis to žingsnio.)
2. Ne priuodinėk vaiko valgyti! (Nepriversk vaiko valgyti!)

Pastaba:
Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau randamas senojoje literatūroje ar tarmėse.

Įrašas
Paaiškinimas	„Priuiti“ – tai senas lietuviškas žodis, reiškiantis priversti, privilioti, sukelti (dažniausiai kalbant apie nepageidaujamą veiksmą ar būseną). Vartotas darinys – „priuodinėti“ (nuolat kam nors primygtinai siūlyti, raginti). Pavyzdžiai: 1. Jis priuitė mane prie to žingsnio. (Jis priverdė/man patarė imtis to žingsnio.) 2. Ne priuodinėk vaiko valgyti! (Nepriversk vaiko valgyti!) Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau randamas senojoje literatūroje ar tarmėse.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.