Pritūžakoti – senas žodis, reiškiantis „atsigręžti į tūzą (šiaurę)“, t.y. nukrypti nuo kelio, pasiklysti, klaidžioti. Dažniausiai vartotas perkeltine prasme – apie minties, kalbos nukrypimą, svajojimą ar net protinį sutrikimą.
Pavyzdžiai:
1. Senis jau senokai pritūžakojęs – kalba nesusipina. (išsireiškia nerišliai)
2. Kalboje nuolat pritūžakavo, lyg mintys bėgtų į šalį. (nukrypo nuo temos)
3. Tylioje girioje lengva pritūžakoti. (pasiklysti)
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.