pritraškinti
.
trãškinti (-yti), -ina, -ino, tràškinti 1: su garsu laužyti, treškinti, braškinti, tratinti: Jis trãškina medžius, t. y. laužo. Kai linus mynė, tràškina tus linus i dainuoja. Diena trumpa, o tas darbas ilgas, i trãškindavom (mynėme linus) . Vaikai, kai užeina ant ledo, ne čiuožia, o bereikalingai trãškina ledą. Ji dažnai vaikštinėjo aplink lazdynus, raškė riešutus ir traškino juos spaustukais. Ką ten taip trãškini, par galvą eina. daryti, kad grikšėtų (sąnariai): Ans trãškina pirštus, kad iš kauliukų trauko.
2. pyškinti, poškinti: Ka pašėlo iš kulkosvaidžio trãškinti mums. Ten, sako, ka trãškina, ka trãškina, anie buvo išsikasę duobę. su garsu mesti, sviesti: Vaikai traškina akmenis į mano buto langus.
3. judėti, eiti keliant traškesį: Lipa, traškinasi per sauseklius ir ūkauja.
4. su garsu valgyti, ėsti, garsiai kramtyti, graužti: Voverė trãškina riešutus. Kam tą skūrą trãškini? Lapė susirinko žuvikes, susinešė po kerynu ir traškina su visais kauliukais. Ans, betraškindamas riešutus, dantis išsisuko. Mūsų katinas, aš pati mačiau, kaip tràškino avižius. Katė pelę trãškina. Bevalgant žvirblytį, betraškinant, išmaukė aluko dvi pusbački. Traškina kaip šuo kaulą.
dantìs trãškinti labai nekęsti: Dantìs trãškino, muni pamačiusi.
ištrãškinti.
1. su garsu išvartyti: Girdėjau, miške kad išpjovė medžius, ištrãškino.
2. iššaudyti, išnaikinti: ištrãškino visus juodvarnius, iššaudė. ištrãškino visą šeimą.
nutrãškinti. su garsu nulaužti: Įkišęs į palito kišenę i nutrãškinęs tus stiebelius.
patrãškinti.
1. kiek, kurį laiką traškinti, braškinti.
2. su garsu palamdyti, paknežinti.
3. su triukšmu pašalinti. .
partrãškinti. traškinant, braškinant parvežti: Kad partrãškinau šakų vežimą.
pritrãškinti.
1. daug ko prilaužyti, pritrupinti. .
2. labai sočiai prisivalgyti. .
3. Duona yra didilė, pečių gerai pritrãškink (prikūrenk) . Pritrãškink (prirašyk) tas visas karteles. Pritrãškino (privežė) šieno pilną daržinę.
sutrãškinti
1. imti traškinti: Raiste kartais subliauna ožys, suburbuliuoja tetervinas ar sutraškina šakas pasitraukdamas iš kelio briedis. padaryti, kad grikšėtų (sąnariai): Jis sutraškino plonų rankų pirštus, po stalu ištiesė kojas.
2. imti bildėti, poškėti: Užūžia audra, sutraškina perkūnai.
3. su garsu sulaužyti, sutriuškinti, sutraiškyti: Virsdamas medis sutrãškino ratus. Medį sutraškinau, t. y. sulaužiau. Ledai javus sutraškino. Muno visos krasės yra sutrãškintos. Jai buvo kelį sutrãškinę. Pakilo baisi viesulai su audra, akies mirksnė [je] sulaužė, sutraškino ir išardė visą butą Jono. Kas nemokos, tas nemokos, gali ir sutrãškyti.
4. garsiai sukramtyti, sugraužti: Šuo sutrãškino kaulus. Susėdo svetyčiai, suroglino, suvalgė žvirblytį, sutraškino. Tu įlindęs į klėtį ne peles gaudai, bet, ką valgomą radęs, viską sutrãškini. Vanagas cyrulį sutrãškino. Aštriais savo dančiukais katė sutraškina net ir kietus kaulelius.
5. su trenksmu sutvoti: Sutrãškino lazda per pakaušį.
6. sudoroti, sutvarkyti; atlikti iš konteksto suvokiamą veiksmą: Suvežėm sutraškinom į daržines šieną, jau ir mėšlavežis ant nosies. Večerės belaukdamys būtumiam i sutrãškinę (sumušę) tą sviestą. Esu sutrãškinusi vieną vagį.
užtrãškinti.
1. sočiai, traškinant užvalgyti.
2. triukšmingai, sunkiai užvežti, užnešti.
3. uždegti: Užtrãškinkiam pypkas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.