Pristolis – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis priešakyje esantis kalnas arba aukštuma (pvz., priešais kitą kalną ar gyvenvietę). Kartais vartotas ir perkeltine prasme – kaip kliūtis, trukdymas.
Pavyzdžiai:
1. Tas pristolis užstojo saulę. (kalnas priešakyje)
2. Gyvenome už to pristolio. (už aukštumos)
3. Tai didžiausias pristolis mūsų planams. (kliūtis, kliūtis)
Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje beveik nevartojamas, sutinkamas senuosiuose tekstuose ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.