bliū́dyti, -o, -ė. bliudyti: Kam bliūdái jį, kad bliūtum, bliautum. Nebliū́dyk vaiko!. Kokia čia auklė – bliū́dosi su vaikais, ir tiek! Balose, pelkėse ir versmėse žmonos su kūdikiais bliūdės.
nubliū́dyti. nuvirkdyti: Jis ją nubliū́dys, kad ana bliaus, verks.
prabliū́dyti. prabliudyti: Kam tu ją prabliū́dai, kad žlembdama tur šnekėti. Jau tu ten tą vaiką prabliū́dei.
prisibliū́dyti prisierzinti, prisirėkdyti: Šuo su kate tiek prisibliū́dė, kad paskuo abudu pavargusiu atsisėdo.
subliū́dyti. pravirkdyti: Subliū́dei tu jį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.