puñkioti, -ioja, -iojo. teršti, terlioti. . Tik puñkiojas, sreba neatsisreba po dešim kartų tą putrą manavinę (manų kruopų) . Kam puñkiojys su moliu?
nusipuñkioti. išsitepti, issiterlioti: Ar į peklą buvai įlindęs, kad taip nusipuñkiojai! Pri numų nusipuñkio [ja] kailiniai.
pripuñkioti.
1. priteršti, priterlenti: Nepripuñkiok pieno (nepriberk duonos trupinių valgydamas) .
2. privalgyti, prikimšti: Vaikai pripunkiojo, t. y. privalgė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.