pripliurp|ti, pripliurpia, pripliurpė šnek.
1. su garsu prisrėbti: Pripliurpė rūgštaus pieno. sngr.: Prisipliurpiau giros.
2. prikalbėti niekų: Ką jis ten ant manęs pripliurpė? pripliurpimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.