prikūpė|ti, prikūpa (prikūpi), prikūpėjo
1. gausiai priaugti: prikūpėjo pilna ežia agurkų.
2. daug prilėkti: Atidariau duris, ir prikūpėjo musių.
3. daug pribėgti: prikūpėjo sulos visas ąsotis. prikūpėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.