.
kneĩpti, -ia, -ė. kneibti
1.
pasikneĩpti, -ia, pasìkneipė pasilenkti, galvą nuleisti: Neskaityk pasikneĩpęs, galva sopės. Paskneĩpęs žiūri.
prikneĩpti, -ia (prìkneipia), prìkneipė
1. prilenkti: Neprikneĩpk taip smarkiai [dalgio galo prie dalgkočio] – nepapjausi.
2. prisikneibti: Petras į mane žiūrėjo net prisikneĩpęs. Žiūri prisikneĩpęs ir vis da neinžiūri. Tiekoj siūlų ir prisikneipęs gijos neindabosi. Senis prisikneipęs skaitė knygą. | Boba priskneĩpus (prisiglaudusi, prisišliejusi) sėdi an pečiaus kraštelio ir verpia. Aš žvilgt per langą, daboju – ėgi kas priskneĩpęs pasieny juda.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.