gūžtáuti, -áuja (-áuna), -ãvo.
1. ieškoti lizdui vietos, lizdą sukti: Vištos pradeda gūžtáuti, tuoj dės. Rudoja jau gūžtáuja, žiūrėk, kur ji dės. Kas tom vištom pasidarė – gūžtáuja gūžtáuja, o nededa! Jau žąsys gūžtáuja – pradės dėti. Pirmai jau ta antis gūžtavo. Višta be noria gūžtáutis, t. y. gurbą dirbti.
2. pasikelti perėti, kverkšti: Kai višta gūžtáujasi, būna visa karšta.
3. ieškoti (kiaušinių), knisinėtis: Nuejo į kluoną gūžtauti. Katė išejo miškan gūžtauti. Ko gi tu čia gūžtáuji?
4. vaikščioti pakampiais be darbo, (lyg) ko ieškant: Ko čia gūžtáuni pakampiais, eik an darbą negūžtãvęs! Nubruka kur atgalia ranka, o kai reikia, tai gūžtaũs gūžtaũs visais pakraščiais.
prigūžtáuti. prisivaikščioti pakampiais be darbo: Eik namo, jau gana prigūžtavaĩ su vaikais palėpėm.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.