.
gurė́ti, gùri (gùra), -ė́jo.
1. eiti skubriai; garmėti, bėgti, mauti: Žmonės pradėjo gurė́ti iš kermošiaus.
2. lietis, tvinti: Po lytui iš visų krantų gùra ir gùra vanduo į upelius.
išgurė́ti, ìšguri, -ė́jo. skubiai išeiti, išbėgti: Visi vaikai bematant iš mokyklos išgurėjo. Pamatę gaisrą, visi, kas gyva galva, išgurė́jo iš trobos.
nugurė́ti, nùguri, -ė́jo. nubėgti: Vaikai nugurė́jo į upę maudytis.
prigurė́ti, prìguri, -ė́jo. daug prieiti: Prigurė́jo pilna pirkia bernų.
sugurė́ti, sùguri, -ė́jo. subėgti: Kai atidarė duris, tai visi viščiokai sugurėjo pirkion.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.