gulìmas.
1. → gulti 1: Nu ryto atsikėlimo lig vakaro gulimo virė žlugtis, kliukėjo. Parvažiuos tik an gulìmo (vakare) .
2. spaudimas, slėgimas; sloginimas.
3. lytinių santykių turėjimas: Gulės su ja vyras su sėkle gulimo.
apgulìmas.
1. → apgulti 6: Priešas pradeda taisyklingą apgulimą.
2. spūstis, susigrūdimas: Keli šveiceriai vos valiojo apginti juos. nuo žmonių apgulimo.
atgulìmas. → atgulti 2: Atgulė, tuo atgulimu ir mirė, nebkėlė.
išgulìmas. → išgulti 3: Čia toks rugių išgulìmas, kad su dalge nepapjausi.
nugulìmas.
1. → nugulti 1: Kiek to nugulìmo tebūdavo, bet nugulti nuguldavom.
2. → nugulti 3: Priskabino an šitą berną ažu nugulimą vaiko.
3. → nugulti 6: Kraujakrislių nugulimas.
prigulìmas.
1. → prigulti 1: Apie prigulimą nė galvoti nevertėjo.
2. lytinių santykių turėjimas.
sugulìmas.
1. → sugulti
1.
2. lytinių santykių turėjimas: Iš vieno sugulimo moteriškė tapo nėščia.
užgulìmas.
1. → užgulti 8: Persišaldžiau ir goviau didžiulį nosies žugulimą.
2. slogutis: Kraujo užgulìmas.
3. apsupimas: Juo didesnis yra priešų užgulimas.
4. raginimas, spaudimas. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.