Priešpragariai – tai žmonės, kurie gyveno prieš Kristų gimimą ir negalėjo sulaukti jo išgelbėjimo mokymo, todėl pagal krikščionių tikėjimą po mirties atsidūrė pragare (šėtole). Ši sąvoka vartojama katalikų teologijoje.
Pavyzdžiai:
- Senovės graikų filosofai (pvz., Aristotelis, Platonas).
- Senovės Romos valdovai (pvz., Cezaris).
- Senojo Testamento patriarchai ir pranašai (pvz., Mozė, Abraomas) – pagal krikščionių tradiciją, Kristus juos iš pragaro išvadavo po savo mirties.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.