„Prieroda“ – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis prigimtį, būdą, charakterį ar įprotį. Dažnai vartotas apie žmogaus ar gyvūno charakterio ypatybes.
Pavyzdžiai:
1. Gerą prierodą turi – reiškia „gerą charakterį/prigimtį turi“.
2. Užsispyrusios prierodos – reiškia „užsispyrusio būdo“.
3. Tai jo prieroda – gali reikšti „tai jo įprotis/ypatumas“.
Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau sutinkamas senojoje literatūroje ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.