Priemanė – tai pirmoji, dažniausiai trumpesnė ir paprastesnė dainos ar eilėraščio dalis, kuri kartojasi tarp posmų (strofių). Ji dažnai turi pastovią struktūrą ir padeda sukurti ritmą, apibendrinti mintį ar sujungti temos elementus.
Pavyzdžiai:
1. Liaudies dainose:
"Oi šermukšnio, šermukšnio,
Kam stovi ant kalnelio?"
(Ši priemanė gali kartotis tarp posmų.)
2. M. K. Čiurlionio eilėraštyje „Pavasario balsai“:
"Vėjelis pučia,
Laukų nepučia…"
(Kartojama kaip refrenas.)
3. Moderniojoje dainoje (pvz., Andriaus Mamontovo „Laužo daina“):
"Ugnis degina, ugnis šildo,
Kas prie laužo – tas ir gydo."
(Frazė kartojama kaip jungtis tarp strofų.)
Trumpai: Priemanė – tai kartojama frazė ar eilučių grupė, skirta struktūrizuoti kūrinį ir pabrėžti jo pagrindinį motyvą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.