"Priegaida" – tai lietuvių kalbos terminas, reiškiantis kirčiavimo, tarimo ar intonacijos ypatybę (pvz., garsų aukštis, stiprumas, trukmė). Dažniausiai vartojama kalbant apie kirčio vieta arba tarimo niuansus.
Pavyzdžiai:
1. Žodžio "laũkas" priegaida krenta ant antrojo skiemens.
2. Tarmėse gali skirtis balsių priegaidos.
3. Sakinyje pabrėžtina priegaida gali keisti prasmę.
Trumpai: Tai kirčio/tarimo ypatybė, svarbi kalbos garsingumui ir prasmei.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.