dvėsìnti, -ìna, -ìno.
1. dvasinti, badu stipinti: Leisk gyvulius oran iš kūtės, kam dvėsini juos ligi pusiauryčių. Dvėsìndavo ant dirvono karves sustatę. Ar mes gi vištas dvėsìnsim žemėj (nudvėsinsime) ?. Kam dvėsinies, ar neturi ko valgyt?
pridvėsìnti. prislopinti: Girdėjosi pridvėsinta žmogaus rauda.
sudvėsìnti.
1. užalkinti, badu užmarinti: Neliuobė ir sudvėsìno arklį.
2. užtroškinti, susmardinti, supūdyti: Šuo visuomet pirma mėsą sudvėsina (užkasa į žemę), paskui suėda.
uždvėsìnti. užalkinti, badu užmarinti: Pavasarį visos karvės uždvėsìntos. Karvę telingą aždvėsinaũ su gėrimu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.