dunksnóti, -ója, -ójo. dunksėti:
1. Kas ten dunksnó [ja] į duris? Guliu ir girdžiu – į lubas kažkas dunksnója. Dunksnokiat, o būs jums atidaryta. Dunksnójau vaikams į kuprą. Pusnaga kaista ir skauda dunksnojant. Tamsioje pirkaitėje taktingai dunksnojo lopšelio pavažos. Klykė armonika, dunksnojo barabanas. Girgždėjo vagonai, dunksnojo ratai. Traukinys pradeda vis rečiau dunksnoti. Sausai dulkančiu vieškeliu sparčia ristele dunksnojo lengva brička. Jos širdis nedunksnojo smarkiaus.
2. Milžiniški miškai dunksnojo tarp Gardino, Raigrado ir toliau į Mozūrų pusę. Ties manim nakties ūkanose dunksnojo miegąs miestas. Pažiūrėk, kas ten pakrūmėje dunksnoja.
3. Tėvų galvose dunksnojo: „Užmigs – gyvens“. Dunksnó [ja] man į širdį, kad turiu išlošti bylą.
padunksnóti
1. padunksėti: Padunksnók į langą, rast įleis kas. Kaip pradėsu snausti, tu padunksnók munie į pašonę. Bet nelaimei padunksnojus nesitikėtai į duris tavo, tūlyd nebesumoji ką daryti.
2. pasikalbėti: Pasidunksnók parvažiavęs su tėveliais, anie tavęs pasiilgsta.
pridunksnóti. dunksnojant prikelti: Patol su ožkoms stūksojau, kol Maušienę pridunksnojau.
sudunksnóti. imti dunksnoti: Jei kas sudunksnos į duris tavo, apleisk darbą tavo. suplakti, sutvinkčioti: Ragučio širdis smarkiai sudunksnojo. Sudunksnójo širdis kelius kartus, ir išsižiojau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.