pribrazdėti

Pribrazdėti – šnek. laikytis, darytis pribrazdėjusiu, pasipūtusiu, išdidžiu; puikautis.

Pavyzdžiai:
1. Nuo sėkmės pradėjo pribrazdėti.
2. Nereikia pribrazdėti vien dėl naujo automobilio.
3. Jis pribrazdėjo, kai išgirdo pagyrą.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'pribrazdeti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Pribrazdėti – šnek. laikytis, darytis pribrazdėjusiu, pasipūtusiu, išdidžiu; puikautis. Pavyzdžiai: 1. Nuo sėkmės pradėjo pribrazdėti. 2. Nereikia pribrazdėti vien dėl naujo automobilio. 3. Jis pribrazdėjo, kai išgirdo pagyrą.