pražūtingumas

Pražūtingumas – tai gebėjimas suvokti, suprasti ir kurti žodžius, kurie skamba panašiai (pvz., rimuojasi), dažniausiai naudojama apibūdinti vaikų kalbinį įgūdį ar poetinę medžiagą.

Pavyzdžiai:
1. Vaiko kalba: „Katė – patė, lova – nova“ (vaikas improvizuoja panašius garsus).
2. Poetinis: Eilėraščio eilutė: „Lauke šalta, bet man šilta“ (sąmoningas rimų naudojimas).
3. Klaida: „Jis turi didelį patiriumą“ (nesąmoningas žodžių maišymas dėl garsų panašumo).

Esmė: Tai ne tik rimavimas, bet ir kalbinis jautrumas garsų atžvilgiu, reiškiantis tiek kūrybiškumu, tiek klaidomis.

Įrašas
Paaiškinimas	Pražūtingumas – tai gebėjimas suvokti, suprasti ir kurti žodžius, kurie skamba panašiai (pvz., rimuojasi), dažniausiai naudojama apibūdinti vaikų kalbinį įgūdį ar poetinę medžiagą. Pavyzdžiai: 1. Vaiko kalba: „Katė – patė, lova – nova“ (vaikas improvizuoja panašius garsus). 2. Poetinis: Eilėraščio eilutė: „Lauke šalta, bet man šilta“ (sąmoningas rimų naudojimas). 3. Klaida: „Jis turi didelį patiriumą“ (nesąmoningas žodžių maišymas dėl garsų panašumo). Esmė: Tai ne tik rimavimas, bet ir kalbinis jautrumas garsų atžvilgiu, reiškiantis tiek kūrybiškumu, tiek klaidomis.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.