pravirbti

vir̃bti, -sta, -o (-ė). vìrbti.

1. augti (ppr. į viršų), vytis, raitytis, leisti atžalas, ilgėti, plonėti: Žolė virbte išvirbo, t. y. aukštyn išaugo. Ar aukštybių aukštybėse Anapieliaus virbstat.

2. smailėti, į virbą panėšėti: Vir̃bsta žolės.
išvir̃bti.

1. išstypti, išaugti į aukštį: Išvir̃busios žolės.

2. pavirsti virbu, nusmailėti į viršų.
nuvir̃bti.

1. nusmailėti, nuplonėti, nustypti: Nuvir̃bęs medis, t. y. tuo nuo kamieno nusmailęs. Tas medis nuvirbęs, iš jo lentų neišpjausi. Šiemet javai nekoki: visi tik nuvir̃bę, pageltę. Tai gražiai eglė į viršų nuvir̃bus. Per daug nuvir̃bę šitie rąsteliai – netiks stulpams. Berželiai nevienodai nuvir̃bę. Tavo lazda par daug į galą nuvir̃bus. Dobilai neprasikeroję, nuvir̃bę.

2. sumenkti, sublogti, sunykti: Jau tep buvo plonas, o kai išė [jo] į karuomenę, tai visai nuvir̃bo. Į šikną nuvir̃bus (plona, sudžiūvus) . Nieko sau būt merga, kad nebūt tokia nuvir̃bus. Prasta tę karvė – į užpakalį tokia nuvir̃bus. Prastos veislės paršai – nuvir̃busiu pasturgaliu. Nuvir̃bus, nusmailėjus [merga] – lyg silkė. Ant sėdynės tik oda: nuvir̃bęs – kelnės nesilaiko. I veidas sublogo, i nosis nuvir̃bo. Tos karvės strėnos nuvir̃busios kai nudrožtos. Nuvirbęs kap virbalas. nusišerti, nušiurti: Lapių ten yr, ale uodegos nuvir̃busios. Tos kasikės visai jau nuvir̃busios – geriau nusikirpk.

3. nulinkti, nukarti: Medžių šakos nuvir̃busios. Kokios to šuns nuvir̃busios ausys! Nuvir̃bę ūsai.

4. nuliūsti, nusiminti: Ko sėdi toks nuvir̃bęs, ar jau galą jauti?
pravir̃bti. pravirbinti 2: Pravir̃bk pirma virbalu, paskui daugiau išdeginsi. prasiveržti, prasisunkti: Pirma vanduo tik prasìvirbė, o dabar net žemes išvertė.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vir̃bti, </b>-sta, -o (-ė). vìrbti. <br/>1. <span class="explanation">augti (ppr. į viršų), vytis, raitytis, leisti atžalas, ilgėti, plonėti: </span> Žolė virbte išvirbo, t. y. aukštyn išaugo. Ar aukštybių aukštybėse Anapieliaus virbstat. <br/>2. <span class="explanation">smailėti, į virbą panėšėti: </span> Vir̃bsta žolės. <br/><b>išvir̃bti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išstypti, išaugti į aukštį: </span> Išvir̃busios žolės. <br/>2. <span class="explanation">pavirsti virbu, nusmailėti į viršų. </span> <br/><b>nuvir̃bti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nusmailėti, nuplonėti, nustypti: </span> Nuvir̃bęs medis, t. y. tuo nuo kamieno nusmailęs. Tas medis nuvirbęs, iš jo lentų neišpjausi. Šiemet javai nekoki: visi tik nuvir̃bę, pageltę. Tai gražiai eglė į viršų nuvir̃bus. Per daug nuvir̃bę šitie rąsteliai – netiks stulpams. Berželiai nevienodai nuvir̃bę. Tavo lazda par daug į galą nuvir̃bus. Dobilai neprasikeroję, nuvir̃bę. <br/>2. <span class="explanation">sumenkti, sublogti, sunykti: </span> Jau tep buvo plonas, o kai išė [jo] į karuomenę, tai visai nuvir̃bo. Į šikną nuvir̃bus <span class="explanation"> (plona, sudžiūvus) </span>. Nieko sau būt merga, kad nebūt tokia nuvir̃bus. Prasta tę karvė – į užpakalį tokia nuvir̃bus. Prastos veislės paršai – nuvir̃busiu pasturgaliu. Nuvir̃bus, nusmailėjus [merga] – lyg silkė. Ant sėdynės tik oda: nuvir̃bęs – kelnės nesilaiko. I veidas sublogo, i nosis nuvir̃bo. Tos karvės strėnos nuvir̃busios kai nudrožtos. Nuvirbęs kap virbalas. <span class="explanation">nusišerti, nušiurti: </span> Lapių ten yr, ale uodegos nuvir̃busios. Tos kasikės visai jau nuvir̃busios – geriau nusikirpk. <br/>3. <span class="explanation">nulinkti, nukarti: </span> Medžių šakos nuvir̃busios. Kokios to šuns nuvir̃busios ausys! Nuvir̃bę ūsai. <br/>4. <span class="explanation">nuliūsti, nusiminti: </span> Ko sėdi toks nuvir̃bęs, ar jau galą jauti? <br/><b>pravir̃bti</b>. pravirbinti 2: Pravir̃bk pirma virbalu, paskui daugiau išdeginsi. <span class="explanation">prasiveržti, prasisunkti: </span> Pirma vanduo tik prasìvirbė, o dabar net žemes išvertė.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.