práudžia. praudžià
1. paprotys, būdas, tvarka: Senis kalba: jau mano praudžia šokimo praėjo seniai. Nū tokia práudžia, t. y. gadynė, kad žėdnas plaukus šiūrina ant kaktos. ceremonija: Mažas mano mokslas, trumpos praudžios.
2. pradžia, iniciatyva: Vis to piemens, tų vaikų praudžià (per juos tai įvyko) . Per tavo, motin, praũdžią aš netekau namų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.