tuntinė́ti, -ė́ja, -ė́jo.
1. vaikštinėti, šlaistytis, dykinėti: Tuntinė́ju su vaikais, tokie čia darbai. Pirkioj tuntinė́jam abu [su vaiku]. Tušti Aidiečiai. – tuntinė́ja keli seniai. Tuntinė́jo apie žardelį, bet namo nejo. [Katė] po žemę tuntinė́ja ir glostos apie kojas. Apdujęs tuntinė́ja vakarykštės dienos ieškodamas.
2. neskubant dirbinėti: Sunkiai dirbt nepagali, apie namus tuntinė́ja. Sirgeliojo, ale dabar vėl tuntinė́ja. Da nelabai sveikas, ale jau tuntinė́ja apie tvartus. Serga, tai tuntinė́ja apie namus. Žmona tuntinėja aplink prieždą.
patuntinė́ti. kiek vaikštinėti, tuntinėti: Ilgai da patuntinė́si, paki skolą paimsi.
pratuntinė́ti.
1. tuntinėjant praleisti laiką: Braidžiojo po pievas, laukus, žoleles rinko, pas ligonius ėjo, be miego naktis pratuntinėjo.
2. prasidarbuoti: Anas pratuntinėjo apie namus, laukan nebėr kada jau eit.
prisituntinė́ti pridykinėti: Gal da mažai prisituntinė́jai, kad pikta?
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.