„Prašmata“ – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškia kvapą, uoslę, iškvėpimą arba pojuį, nuovoką (pvz., kažką įuosti, numanyti).
Pavyzdžiai:
1. Jis jau iš tolo prašmatą giria – jau iš tolo užuodžia kvapą.
2. Neturiu jokios prašmatos apie šį reikalą – neturiu jokio supratimo / nuovokos.
3. Bloga prašmata sklinda iš kaimynų – blogas kvapas / gandas.
Pastaba:
Šis žodis dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.