Prasimūčėti – tai veiksmažodis, reiškiantis "išmokti, įgyti žinių ar įgūdžių sunkiai, vargšaudami, per daug sunkumų". Dažnai vartojama su neigiamu atspalviu, pabrėžiant, kad mokymasis buvo varginantis ar priverstinis.
Pavyzdžiai:
1. Jis prasimūčė matematiką per vasarą, kad išlaikytų egzaminą.
2. Kalbas mokėsi ne iš malonumo, o prasimūčė.
3. Visą gyvenimą prasimūčiojo tais pačiais darbais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.