"Prašeiva" – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis elgetą, vargšą, prasimaitinantį maldų ar dovanų (dažniausiai dėl skurdo).
Pavyzdžiai:
1. Senelys tarnavo kaip prašeiva prie bažnyčios vartų.
2. Pasakojimuose prašeiva neretai būdavo išmintingas ir geros širdies žmogus.
3. Kaimynai rūpinosi ta vieniša prašeiva, nešdami jam maisto.
Pastaba:
Šis žodis dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar istoriniuose kontekstuose. Šiuolaikine kalba dažnesni atitikmenys – „elgeta“, „vargšas“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.