„Prapūta“ reiškia išpūtimą, tuštumą, puikybę arba tuščią išdidumą. Tai abstraktus terminas, nusakantis tuščią pasipūtimą, perdėtą pasitikėjimą savimi be realių pagrindų.
Pavyzdžiai:
1. Jo kalba buvo pilna prapūtos – kalbėjo tarsi būtų pasaulio išminčius, nors patirtis menka.
2. Prapūta neleido jam pripažinti klaidų.
3. Tas šlovės sukeltas prapūtas greitai išblėso.
Sinonimai: puikybė, pasipūtimas, tuštybė, išdidumas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.