prapuolìngas, -a.
1. pavojingas, pražūtingas, pragaištingas: Nors liuosybė yra žmonėms maloni, vienok, jei nėra protinga, gali būti prapuolinga. Veikiai reikia rūpinties, nes atadėjimas yra prapuolingas. Geidulys atmainos yra tai pagunda labai prapuolinga.
prapuolìnga.
prapuolìngai.
2. niekam vertas, tuščias, niekingas: Kaip niekingas, prapuolingas est žmogaus gražumas! Prapuolìngiejie piningai.
3. niekam nereikalingas, nevertinamas: Prapuolingi žmonės tie seniai, nieks jų nebemyla.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.