plóninti (-yti), -ina, -ino.
1. daryti ploną: Plónink kirvį. Aš tinu [dalgį] – dar plóninu.
2. daryti laibą: Siūlus labai neplónink. Motule mano, neverpkie linelių, neplonykie. Gražiau atrodo vertikalios linijos – jos figūrą aukština ir plonina.
3. silpninti: Šnapšė plonina protą.
išplóninti.
1. nuploninti, nulaibinti: Išplónintais siūlais y [ra] sunku austi. Neišplónink verpdama: be siūlo verpsi, be balso ausi.
2. padaryti aukštą, laibą (balsą): Jis maldavo, kiek galint išploninęs savo balselį.
káilį išplóninti primušti, išperti: Dabar imkim ir išploninkim kailį tam, kur prie sienai guli!
nuplóninti.
1. padaryti per laibą: Labai nuplóninai virbalą.
2. paaukštinti, nulaibinti (balsą): Nuplónino balsą ir dainuoja.
3. kiek sumažinti, padaryti mažybinį: Minėtini yra nuplónintosios prasmės aukštesniejie laipsniai, kaip antai: didėlesnis (majusculus), mažėlesnis (minusculus).
paplóninti.
1. padaryti plonesnį: Paplónink nu tos kerties. Jei tešla storai iškočiota, reikia ją kočėlu paploninti. Broli kalvi, balandėli, man paplonink liežuvėlį.
2. per plonai padaryti: Oje, kad paplóninęs siūlus, kaip linelius suverpęs!
liežùvį pasiplóninti pataikaujamai kalbėti: [Dar piktesnės, ] kurios liežuvį paploninas, kalbėdamos dėl pasidabojimo.
praplóninti. padaryti plonesnį: Praploninai medį tašydamas. Nubėgo [vilkas] an kalvį ir prašo, kad jam liežiuvį praplonintų.
suplóninti
1. padaryti ploną: Nuėjo [ragana] par kalvį, kad liežuvį jai suplonint. Vienas lazdos galas sustorintas, kitas suplonintas. Vienas [krepšio lanko galas] susiplónina, kitas susiplónina, tada apsipina ir laikos.
2. sulysti, sulaibėti: Kap labai susiplóninau, tai smunka suknelė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.