prapleĩkė. prapleikė̃.
1. tuščia, nesužėlusi vieta javuose: Va inlobėj kokia didelė prapleĩkė. Šiemet rugiuosu daug prapleĩkių, mažai duonos bus.
2. aukštesnė vieta, kur pirmiausia nutirpsta sniegas: Jau yr miške prapleĩkių – sniegą varo. Jau prapleĩkių atsirado, tai vieversiai ir čiulba.
3. plika galvos vieta, plikė: Mano galvoj nuo dvidešim metų prapleĩkė atsirado.
4. proskyna, laukymė: Radau miške prapleĩkę ir pasganiau arklį. Miško tankumynė su maža prapleike viduryje. Miško prapleikė užžėlusi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.