pramoti

.
móti, mója, mójo

1. sukti galvą, galvoti: Aš móju, kol pramóju kokį valgį padaryti, t. y. veizdžiu šen ten, iš ko sumoti, prameigti.

2. verstis, manytis, tvarkytis: Ans prasimano mótis po biškį, t. y. vartavotis. Reik visaip mótis gaspadorystė [je],
t. y. vartotis. Visiaip mójaus, kol išsimokėjau skolas. Mójos šiaip taip, bet iš vargų neišbrido. Kiek tos dalies gaus – tiek, ir galės mótis. Tebsimójam su žvakgaliais – nėra karasino (žibalo) . Su šienu mókiatės sau, kaip matyste. Vakare su gyvoliais mókiatės patys.

3. triūsti, darbuotis: Šviežio [je] vieto [je] mójuos, t. y. darbuojuos.

4. apsigalvoti, apsispręsti, ryžtis: Mókis: eini, ar ne? Rytą vieniaip mósis, vakare kiteip.
įmóti. sugalvoti, sumoti: Neįmoju, ko pasakyti.
įmótinai. įmanomai, pusėtinai: Jaučiai. buvo. už įmotinai gerą prekę beveik visi atpirkti. Pirm kelių dienų buvo du briedžiu iš įmotinai toli esančiosės. girės šičion parsibriovusiu.
pasimóti užsimoti: Jie pasimojo grūsti žmones į vergiją.
pramóti

1. sugalvoti, pramanyti: Jis linksmas žmogus kompanijoj, tuo [j] kokią nors kalbą pramo [ja]. Ar jau nė kokios kalbos nebepramójat? Klimkaitis tura vis ką naują pramoti, ką išrasti. Prasimoti pelną, t. y. išmislyti. Ans nėko neprasimos imti po auksiną už mores. kiek patiekti: Šįryt pašokusi pramojo skubinai pusrytį. Ar nepramosi mums ką užsikąsti? Ani gera šeimininkė: šventėms ką nors pramós.

2. prasimanyti, įsigyti: Ana bi iš ko pramoja ir turia, t. y. prasimano iš sviesto, kiaušinių pelnyti. Pamačyk, lig prasimosiu, t. y. lig pirksiu grūdų, iškepsiu duoną. Paskolink: prasimósu – atiduosu. | Prasimósiam sunkius laikus (praleisime, sunkiai versdamiesi) .
sumóti

1. sugalvoti, sumanyti: Reik sumóti, kaip iškepti, pataisyti valgį. Nebsumóju, ką bemeluoti, t. y. nebsumanau. Samdinys tasia Dievo paukštis: kur sumojo, ten nuplasnojo. Sumóju, ką pasakyti, padaryti. Kol aš sumójau, ką reik daryt, vagys jau buvo kažin kur. Katrei kailis kratėsi, bet galvoje greit sumojo, jog čia reikia nustumdyti pakalniui mėšlus į laidarį. Ir sumók tu man taip greit atsakyti! Kaip užsipuolė taip netikėtai, nebesumójau, nė ką beatsakyti. Nieko nebesumodamas, baigiantis rakui, einąs per mišką, kaip iš galvos išėjęs, ir pasitikęs senelį. Sumojanti motriška iš nėkų pavaišina žmogų. Ką subinė sumó [ja],
tą liežuvis paló [ja] (nieko neišmano, o kalba) . Nesusimóji kartais ir žinodamas atsakyti.

2. suvokti, susiorientuoti, susigaudyti: Paklydau miške ir, tik pamatęs upelį, sumójau, kur esu. Kol kiti sumojo, kas atsitiko, Boguslavas išsklaidė juos. Dantis praėdė, kol tiesą sumojo.
užmóti

1. sumanyti, panorėti, užsibrėžti, pasiryžti: Niekas man nebeišeina, ką buvau ažmójus. Velnias ažmójęs eit per Žiegą. Viena gálva kur užmósi, ten išjosi. Jauniem vis baikiau (lengviau, geriau): kur ažmója, te gali eit. Atgyvenus vieką, naujo amžiaus nebeužmósi (nebepradėsi) . Būga buvo užsimojęs įtraukti į žodyną visus lietuvių kalboje vartojamus ir vartotus žodžius. Ilžė užsimojo gydyti žaizdas, kokios jos bebūtų, kieno jos bebūtų padarytos ir kam padarytos. Karvę užsimójau pirkti. Užsimójau ir nuėjau toli. Į laimę visus užsimojo nuvesti laisva Lietuva. Drąsiau, plačiau, jaunyste, užsimoki svajoti, dirbti, kurti ir mylėti!

2. sugalvoti, užminti: Jis užmós tau mįslę, atspėk.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>móti, </b>mója, mójo<br/>1. <span class="explanation">sukti galvą, galvoti: </span> Aš móju, kol pramóju kokį valgį padaryti, t. y. veizdžiu šen ten, iš ko sumoti, prameigti. <br/>2. <span class="explanation">verstis, manytis, tvarkytis: </span> Ans prasimano mótis po biškį, t. y. vartavotis. Reik visaip mótis gaspadorystė [je], t. y. vartotis. Visiaip mójaus, kol išsimokėjau skolas. Mójos šiaip taip, bet iš vargų neišbrido. Kiek tos dalies gaus – tiek, ir galės mótis. Tebsimójam su žvakgaliais – nėra karasino <span class="explanation"> (žibalo) </span>. Su šienu mókiatės sau, kaip matyste. Vakare su gyvoliais mókiatės patys. <br/>3. <span class="explanation">triūsti, darbuotis: </span> Šviežio [je] vieto [je] mójuos, t. y. darbuojuos. <br/>4. <span class="explanation">apsigalvoti, apsispręsti, ryžtis: </span> Mókis: eini, ar ne? Rytą vieniaip mósis, vakare kiteip. <br/><b>įmóti</b>. <span class="explanation">sugalvoti, sumoti: </span> Neįmoju, ko pasakyti. <br/><b>įmóti</b>nai. <span class="explanation">įmanomai, pusėtinai: </span> Jaučiai. buvo. už įmotinai gerą prekę beveik visi atpirkti. Pirm kelių dienų buvo du briedžiu iš įmotinai toli esančiosės. girės šičion parsibriovusiu. <br/><b>pasimóti</b> <span class="explanation">užsimoti: </span> Jie pasimojo grūsti žmones į vergiją. <br/><b>pramóti</b><br/>1. <span class="explanation">sugalvoti, pramanyti: </span> Jis linksmas žmogus kompanijoj, tuo [j] kokią nors kalbą pramo [ja]. Ar jau nė kokios kalbos nebepramójat? Klimkaitis tura vis ką naują pramoti, ką išrasti. Prasimoti pelną, t. y. išmislyti. Ans nėko neprasimos imti po auksiną už mores. <span class="explanation">kiek patiekti: </span> Šįryt pašokusi pramojo skubinai pusrytį. Ar nepramosi mums ką užsikąsti? Ani gera šeimininkė: šventėms ką nors pramós. <br/>2. <span class="explanation">prasimanyti, įsigyti: </span> Ana bi iš ko pramoja ir turia, t. y. prasimano iš sviesto, kiaušinių pelnyti. Pamačyk, lig prasimosiu, t. y. lig pirksiu grūdų, iškepsiu duoną. Paskolink: prasimósu – atiduosu. | Prasimósiam sunkius laikus <span class="explanation"> (praleisime, sunkiai versdamiesi) </span>. <br/><b>sumóti</b><br/>1. <span class="explanation">sugalvoti, sumanyti: </span> Reik sumóti, kaip iškepti, pataisyti valgį. Nebsumóju, ką bemeluoti, t. y. nebsumanau. Samdinys tasia Dievo paukštis: kur sumojo, ten nuplasnojo. Sumóju, ką pasakyti, padaryti. Kol aš sumójau, ką reik daryt, vagys jau buvo kažin kur. Katrei kailis kratėsi, bet galvoje greit sumojo, jog čia reikia nustumdyti pakalniui mėšlus į laidarį. Ir sumók tu man taip greit atsakyti! Kaip užsipuolė taip netikėtai, nebesumójau, nė ką beatsakyti. Nieko nebesumodamas, baigiantis rakui, einąs per mišką, kaip iš galvos išėjęs, ir pasitikęs senelį. Sumojanti motriška iš nėkų pavaišina žmogų. Ką subinė sumó [ja], tą liežuvis paló [ja] <span class="explanation"> (nieko neišmano, o kalba) </span>. Nesusimóji kartais ir žinodamas atsakyti. <br/>2. <span class="explanation">suvokti, susiorientuoti, susigaudyti: </span> Paklydau miške ir, tik pamatęs upelį, sumójau, kur esu. Kol kiti sumojo, kas atsitiko, Boguslavas išsklaidė juos. Dantis praėdė, kol tiesą sumojo. <br/><b>užmóti</b><br/>1. <span class="explanation">sumanyti, panorėti, užsibrėžti, pasiryžti: </span> Niekas man nebeišeina, ką buvau ažmójus. Velnias ažmójęs eit per Žiegą. Viena gálva kur užmósi, ten išjosi. Jauniem vis baikiau <span class="explanation"> (lengviau, geriau): </span> kur ažmója, te gali eit. Atgyvenus vieką, naujo amžiaus nebeužmósi <span class="explanation"> (nebepradėsi) </span>. Būga buvo užsimojęs įtraukti į žodyną visus lietuvių kalboje vartojamus ir vartotus žodžius. Ilžė užsimojo gydyti žaizdas, kokios jos bebūtų, kieno jos bebūtų padarytos ir kam padarytos. Karvę užsimójau pirkti. Užsimójau ir nuėjau toli. Į laimę visus užsimojo nuvesti laisva Lietuva. Drąsiau, plačiau, jaunyste, užsimoki svajoti, dirbti, kurti ir mylėti! <br/>2. <span class="explanation">sugalvoti, užminti: </span> Jis užmós tau mįslę, atspėk.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.