.
prãmonis. pramonỹs.
1. prasimanymas, išmonė: Kam čia reikia tų visokių prãmonių: pasiūsiu po senos mados, derės vaikiuo nešioti. Tu su savo naujais pramoniais nėšinkis sau šalin! Toksai pragumas nebu [v] o būtinai pačių žynių pramoniu. Nesgi nemokytims seni jų tėvų papročiai rodės šventesniais už naujus atejūnų pramonius. Užlaikydami seną pagonišką pramonį (paprotį), nešat kiekvieną metą ant kapų arielką ir valgį. Kad ir nelabai gardu, tik šioks toks pramonỹs. – nusibodo vis tas pats.
2. užsiėmimas: Ėmęs burti, pranašauti ir kitais pramoniais verstis. Be prãmonio ana nebus. Vis šioks toks pramonė̃lis, o tai žmogus ir prapultum be darbo. dirbinys: Reik duoti žąsis, gaidžius, kiaušius, vilnas, uogas, riešutus, grybus, sūrius, kailius, linų sruogas ir visokius pramonius.
3. sumanymas: Piktą pramonį ir kruviną norą Hamano.
4. pramoga, pasilinksminimas: Piršliai atvažiuos, ir bus šioks toks pramonỹs. Jiem bet tik pramonỹs: ateina, pašoka. Jaunam tas kūlimas buvo pramonỹs. Pramonėlis – vargdienių užmokesnėlis po bėdų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.