Pramonėjimas – tai ekonominis procesas, kai ūkyje didėja pramonės (ypač sunkiųjų ir mašinų gamybos) dalis, mažėja žemės ūkio svarba. Tai būdinga industrializacijos stadijai.
Pagrindinės savybės:
- Perėjimas nuo agrarinės prie pramoninės visuomenės.
- Didėja miestų gyventojų skaičius.
- Sparčiai auga gamyba, atsiranda masinė produkcija.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis – XIX a. Didžioji Britanija, kuri tapo „pasaulio dirbtuvėmis“.
2. Šiuolaikinis – Kinija XX a. pabaigoje, sparčiai išaugus kaip pramoninė galia.
3. Vietinis – Regionas, kuriame uždaro senus ūkius ir atidaro gamyklas, pvz., automobilių surinkimo gamykla.
Trumpai: Pramonėjimas – tai visuomenės ir ekonomikos pertvarka, kurios pagrindas tampa pramonė, o ne žemės ūkis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.