miešìmas. mie•šimas.
1. → miešti
1.
2. medumi ar cukrumi saldintas vanduo, kartais dar su aguonų pienu: Vandenio virto paema, ataušo, cukraus prideda – tai ir bus miešìmas. Avižinį kisielių valgo su miešimù. Mie•šimo padariau su gruce. Nu ir ažsisaldei – kaip miešìmas.
3. gira: Nuo vieno belčiaus miešimo apsuko galvą.
4. kas praskiesta, skiedinys: Reikia odą tepti skystu kalkių pienu, tai yra skystu kalkių miešimu.
atmiešìmas. → atmiešti.
pramiešìmas. → pramiešti 1: Maistas tuomet tik turi vertę, kuomet jis prasimiešia, o jo pramiešimui (= jam pramsimiešti) yra pats gerasis daiktas – vanduo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.