.
pramãtorius, -ė (promotor).
1. giesmių, maldų, dainų vadovas: Giesmių ir dainų pramãtorius. Nors pramatorius moka ant pomėties vestie, bet kartais gali liežuvis susipainiotie. Be pramãtoriaus ne pakasynos. Kad būtų pramatorius, galėtumėm uždainuoti. Tas vieversėlis, tas pramatorius linksmino laukus ir gaspadorius.
2. pramanytojas, iniciatorius: Aš jam parodysiu, tam pramãtoriui, tai jis man netvirkys vaikų! Ant visokių eibių tai jis pirmas pramãtorius. Anas an itų daiktų pramatorius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.