Pramanumas – tai žodis, reiškiantis pasitikėjimą, pasikliovimą, pagrįstumą arba įrodymą. Kilęs iš sanskrito („pramāṇa“ – įrodymas, patikimas šaltinis).
Pavyzdžiai:
1. Jo žodis turi didelį pramanumą – reiškia, kad jam patikima.
2. Mokslinis tyrimas suteikia pramanumo teorijai – suteikia pagrįstumo.
3. Tai padaryta be jokio pramanumo – be pagrindo/įrodymų.
Trumpai: Vartojamas kalbant apie patikimumą, pagrįstumą, įrodymą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.