Pramanda – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įsipareigojimą, pažadą, įžadą arba priesaiką. Dažniausiai vartojamas rimtuose, oficialiuose arba simboliniuose kontekstuose.
Pagrindinės reikšmės:
1. Įsipareigojimas (pvz., tarnybinis, moralinis).
2. Pažadas arba įžadas (pvz., prieš santuoką, įstojiant į pareigas).
3. Priesaika (pvz., karinė ar teismo).
Pavyzdžiai:
- Karinė pramanda: „Kariuomenėje jis davė pramandą ištikimai tarnauti šaliai.“
- Santuokinė pramanda: „Jaunavedžiai apsikeitė pramandomis prie altoriaus.“
- Įžadas: „Gydytojas laikosi Hipokrato pramandos.“
- Simbolinis pažadas: „Studentai davė pramandą gerbti universiteto tradicijas.“
Sinonimai: įžadas, pažadas, priesaika, įsipareigojimas.
Pastaba: Šis terminas retesnis kasdienėje kalboje, dažniau sutinkamas raštuose, ceremonijose ar istoriniuose kontekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.